tiprių baktericidinių savybių ir veikia panašiai kaip antibiotikai. Kanapių išspaudos yra vertingas, baltymingas pašaras visų rūšių gyvuliams ir paukščiams. Anksčiau kai kur kanapių išspaudos buvo naudojamos kaip priedas į ruginę duoną, kad padidėtų jos baltymingumas. Kanapių kilmė
Kanapės (Cannabis sativa) yra kilusios iš Vidurinės Azijos, į pietryčius nuo Kaspijos jūros. Iš čia jos išplito į pietinius bei rytinius Azijos regionus, vėliau į Himalajus ir Sibirą. Altajaus krašte ir pietiniame Kaukaze laukinės kanapių rūšys yra taip išplitusios, kad galėtų būti naudojamos pluošto gamybai. Iš Azijos į Europą kanapės atkeliavo dviem keliais. prieš mūsų erą jas atgabeno klajokliai per pietinę Rusiją iki Dunojaus deltos, vėliau per Lietuvą kanapės pasiekė Švediją ir kitas Europos šalis. Kitas kelias ėjo per Graikiją į dabartines Italijos bei Ispanijos teritorijas. Lietuvoje kanapės buvo auginamos nuo seno. Iki pat Antrojo pasaulinio karo kiekvienas ūkininkas sėdavo mažesnį ar didesnį kanapių plotą. Daugiausia jos buvo auginamos pluoštui. 1913 metais 85 proc. visos Europos kanapių plotų buvo europinėje tuometinės Rusijos dalyje. Tuomet Rusijai priklausė ir Lietuva. Kanapių plotai sumažėjo, o netrukus ir visiškai išnyko pokario metais, kai pradėjo atsirasti gaminiai iš sintetinių medžiagų. Lietuvoje savaime auga šiukšlyninės kanapės, dažnai aptinkamos prie namų pamatų, dykvietėse ir šiukšlynuose. Kanapių panaudojimas
Iš stiebo karnienos plaušų buvo gaminamos burių ir kitokios storos drobės, lynai, virvės, pakinktai ir kt. Pakulos (pluoštas su spaliais) buvo naudojamos kaip kamšomoji medžiaga. Iš kanapių sėklų buvo spaudžiamas greitai džiūstantis maistinis aliejus. Be to, iš jo buvo gaminamas pokostas, muilas, lakai, dažai. Išspaudomis būdavo šeriami gyvuliai. Augdama kanapė išskiria fitoncidus. Daug kur kanapė auga kaip piktžolė. Kanapės smulkintų sėklų ir vandens ar pieno emulsija buvo laikoma raminančiu vaistu ir ja gydomas kosulys (ypač sergant astma), skausmingas šlapinimasis. Kanapė būdavo vartojama, kai sudirginta šlapimo pūslė ar inkstai, prasidėjęs jų uždegimas. Kartais ja buvo gydomos kepenų ligos, pleuritas ir perikarditas. Sėklų košelė, kaip raminanti ir minkštinanti priemonė, būdavo dedama, gydant sąnarių sumušimus, podagrą, reumatą. Sergant juosmens ir kryžmens radikulitu, kanapių aliejumi būdavo įtrinamas juosmuo. Aliejus buvo vartojamas ir nudegimams gydyti. Kanapių aliejus yra turtingas vitamino E, todėl jis tinka sergantiems ateroskleroze ir kitomis kraujo apytakos ligomis. Kanapės ūglių tinktūra buvo vartojama kaip raminamasis ir migdomasis vaistas. Iš kanapių nuriebalintų išspaudų buvo gaunamas fitinas — sudėtingas organinis fosforo preparatas. Juo buvo gydomos kai kurios organinės nervų sistemos ligos, neurastenija, mažakraujystė, išsekimas, rachitas, kaulų suminkštėjimas, diatezė ir kitos. Homeopatijoje buvo vartojamos šviežios stiebų viršūnėlės su lapais ir žiedais. Kanapių pelai taip pat turi daug gerų medicininių savybių.
